Vasara baigiasi ne visiems vienodai

Šis įrašas rašomas rugsėjo pradžioje — tada, kai vasaros sezonas ką tik pasibaigė. Prieš pateikiant bet kokią išvadą, sąžininga pasakyti, kiek duomenų apie tą vasarą iš tikrųjų turime.

Bilietų portalus nuosekliai stebime nuo 2026 m. liepos 9 d. Vadinasi, visą renginio gyvenimą — nuo bilietų pasirodymo iki paskutinės pardavimo dienos — matėme tik rugpjūčio renginiams. Liepa stebėta iš dalies, o gegužė ir birželis mūsų duomenyse tėra likučiai: keli renginiai, kuriuos portalai vis dar rodė tą dieną, kai įsijungėme. Todėl čia nerasite sakinio „palyginti su praėjusia vasara“ — palyginti dar nėra su kuo.

Užtat vieną dalyką per du mėnesius matyti visiškai aiškiai.

Du miestai, du kalendoriai

Dvi kreivės, tas pats laikotarpis, tie patys šaltiniai — ir priešingos kryptys. Palangoje renginių viršūnė yra rugpjūtis, o rugsėjį pasiūla susitraukia iki kelių pozicijų. Vilniuje viskas atvirkščiai: rugpjūtis nėra piko mėnuo, o rugsėjį renginių yra daugiau nei vasarą.

Neringoje tas pats posūkis dar staigesnis — ten sezonas baigiasi beveik vienu ypu.

Šis palyginimas patikimas dėl vienos priežasties: abu miestai matuojami tuo pačiu metu, tais pačiais šaltiniais. Jei ko nors nepamatome, nepamatome to abiejuose miestuose vienodai — todėl kreivių forma išlieka prasminga net tada, kai absoliutus lygis dar auga kartu su mūsų aprėptimi.

Klaipėda — tarpinis atvejis

Klaipėda įdomi tuo, kad ji vienu metu yra ir kurortas, ir didmiestis. Rugsėjį jos kreivė krenta — bet ne iki nulio, kaip Palangoje. Kurortinė dalis sezoną baigia, o miestas su savo salėmis ir teatrais veikia visus metus.

Praktinė išvada keliaujančiam: rugpjūčio pabaigoje pajūrio pasiūla nustoja būti alternatyva didmiesčiui. Ne todėl, kad renginiai brangsta, o todėl, kad jų tiesiog nebelieka.

Ko šie duomenys dar nepasako

Žvelgiant į bendrą visos šalies kreivę, atrodo, kad po rugsėjo renginių sparčiai mažėja. Taip skaityti nereikėtų, ir štai kodėl.

Šis skaičius kyla kiekvieną mėnesį — ne todėl, kad organizatoriai staiga ėmė planuoti anksčiau, o todėl, kad mes patys pradėjome stebėti neseniai. Liepos renginiui fiziškai negalėjome pamatyti ilgo pardavimo laikotarpio: jis prasidėjo anksčiau, nei mes įsijungėme. Kuo mėnuo tolimesnis, tuo daugiau jo pardavimo istorijos telpa į mūsų stebėjimo langą.

Tas pats galioja ir gruodžio renginiams: jų šiandien matome mažiau ne todėl, kad jų bus mažiau, o todėl, kad dalis jų dar net nepaskelbta.

Todėl artimiausių mėnesių kreivės galas visada atrodys žemesnis, nei bus iš tikrųjų. Tai ne prognozė ir ne kritimas — tai stebėjimo lango kraštas.

Kiek kainavo vasara

Vasaros mėnesiai laikosi šiek tiek aukščiau už rudens pradžią, tačiau skirtumas kuklus, o priežastis greičiausiai ne kainodara, o sudėtis: vasarą didesnę pasiūlos dalį sudaro festivaliai, kurių bilietas iš prigimties brangesnis nei eilinis spektaklis. Tai ne tas pats, kas „vasarą pabrango“ — pasikeitė ne kainos, o tai, kas parduodama.

Nemokamų renginių dalis visais mėnesiais lieka maža. Vasaros miestų šventės, kurios nereikalauja bilieto, į bilietų portalus paprasčiausiai nepatenka — todėl jų nematome ir nevertiname.

Iš kur šie skaičiai

Iš mūsų pačių valandinių stebėjimų, o ne iš apklausų ar pranešimų spaudai. Skaičiuojame unikalius renginius: tas pats koncertas trijuose portaluose yra vienas renginys, ne trys. Kai imtis per maža patikimam atsakymui, vietoj skaičiaus rodome brūkšnį.

Šis įrašas — pirmoji sezono ataskaita, o ne metinė apžvalga. Kitą vasarą tą patį klausimą galėsime užduoti turėdami ištisų metų duomenis, ir tada jau bus prasminga lyginti.

Pataisyta 2026-09-27: pašalintas teiginys, kad tolimesnių mėnesių renginiai dažniau parduodami keliuose portaluose. Jį lėmė ne rinkos dėsningumas, o tai, kad renginių katalogus skaičiavome kaip pardavėjus.

Skaičiai atsinaujina patys. Visos metrikos, pjūviai ir skaičiavimo metodika — duomenų puslapyje.